- lokininkas
- lokiniñkas, -ė smob. (2) K, LVII434 dresuotų lokių vedžiotojas bei tramdytojas: Nelabai seni laikai, kuomet Smurgainių lokininkai (meškininkai) vedžiodavo tuos žvėrius po sodžius Blv. Lokininkas labai nežmoniškai elgėsi su lokiu J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.